Kėbulo defektų, gedimų, pažeidimų nustatymo būdai ir priemonės
Tarp visų kėbulo gedimų, kurie gali atsirasti automobilio eksploatacijos metu, patys rimčiausi yra tie, kurie gresia važiavimo saugumui, susiję su atskirų detalių suirimu, korozija, kinematinių ryšių sutrikimu dėl padidinto išdilimo ar išorinio pažeidimo.
Pagal kilmę bei kitus požymius kėbulo gedimai skirstomi į:
- Konstrukcinius (dėl projektavimo klaidų);
- Gamybinius (dėl technologinio proceso ar taisymo klaidų);
- Eksploatacinius (dėl naudojimo taisyklių nesilaikymo);
- Dėvėjimosi (senėjimo, dilimo, nuovargio);
- Resursinius;
- Nepriklausomuosius (su kitais gedimais nesusiję);
- Priklausomuosius (juos sukelia kiti gedimai);
- Akivaizdžius;
- Slaptuosius (randami ardant);
- Visiškus;
- Dalinius;
- Pataisomuosius;
- Nepataisomuosius.
Pavojingiausi, dažniausiai nebepataisomi gedimai pasireiškia pagrindinių konstrukcinių elementų suirimu. Suirimas būna staigus (sutrupėjimas) ir nuovarginis (nuo ilgų statinių apkrovų) bei avarinis sužalojimas. Kaip rodo praktika, konstrukcijų stiprumas būna žymiai mažesnis nei medžiagų, iš kurių padaryta konstrukcija, stiprumas. To priežastys – mastelinis faktorius, liekamieji įtempiai, įtempių koncentracijos taškai, paviršių nevienodumas, medžiagų savybių kitimas eksploatacijoje ir t.t.
Apkrovos, veikiančios automobilio kėbulą – dvejopos – pastoviai veikiančios (determinuotos) ir atsitiktinės (stochastinės). Pirmosios – nuo aerodinaminių jėgų nusistovėjusiuose režimuose, nuo išcentrinių jėgų varikliuose ir agregatuose ir t. t. Antrosios – visi smūgiai, dinaminiai išbalansavimai, apkrovos greitėjant ir stabdant, aerodinaminiai virpesiai, išoriniai poveikiai ir t. t. Negatyviai pasireiškia aukštų temperatūrų įtaka įvairioms detalėms ir elementams. Defektas (yda, trūkumas) gali kartu būti ir gedimas (arba iššaukti gedimą), o gali ir ne. Kartais šie terminai gali būti naudojami kaip sinonimai. Visi defektai skirstomi į aiškius, užslėptus, žymius ir nežymius. Aiškiu laikomas toks defektas, kurio nustatymui normatyvinėje dokumentacijoje yra numatytos kontrolės taisyklės, metodai ir priemonės. Užslėpti defektai paprastai yra sunkiau identifikuojami. Kritiniai defektai neleidžia naudoti produkcijos pagal paskirtį. Žymūs defektai smarkiai kenkia produkcijos panaudojimui, bet nėra kritiniai. Nežymūs mažai kenkia naudojimui ir ilgaamžiškumui.
